užburbėti — 2 užbùrbėti intr. guzuluotai užšalti, užbaubėti: Visi sulindę į urvus, langai užbùrbėję Brt. Nelabai šąla, bet į vėją langai užbùrbėję Gs. ║ užskresti, užsitraukti kuo: Akys užtraškanojusios, užpūliavusios, užbùrbėjusios Užv. burbėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
užburbėti — vksm. Langai̇̃ vãsarą užburbėję … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apiburbėti — 2 apibùrbėti intr. apsitraukti (ledu), apšalti: Viedras ledais apibùrbėjo Skr. ║ apibėgti, apskresti kuo: Langai tep apibùrbėję, nieko laukan nematyti Brt. Beržo kelmas sula apibùrbėjo Up. burbėti; apiburbėti; suburbėti; užburbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atburbėti — 1 atburbėti, àtburba (atbùrba), ėjo 1. tr. Kp greitai, neaiškiai atkalbėti, pasakyti: Daktaras atburbėjo lyg išmoktą maldelę, kaip ir kada maitinti berniuką J.Dov. 2. refl. užtektinai prikalbėti: Burbì ir burbì, niekad neatsìburbi Kp. 3.… … Dictionary of the Lithuanian Language
burbėti — 1 burbėti, bur̃ba (bùrba), ėjo intr. 1. SD15 greitai, neaiškiai kalbėti, murmėti: Nustok tu burbėti, duok nors kiek kitiem pakalbėti Ds. Klausau bùrba bùrba an kiemo kareiviai Lp. Ką tu nereikalingai burbì? Rod. 2. nepatenkintam kalbėti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išburbėti — 1 išburbėti, ìšburba (išbùrba), ėjo intr. 1. burbant, murmant iškalbėti: Nepatiko kas, tuoj ir ìšburba Gs. 2. burbant, murmant išeiti: Nieko nedavėm, tai išburbėjo supykęs Kp. 3. su triukšmu išlėkti, išvažiuoti; išsiveržti: Vestuvininkai… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuburbėti — 1 nuburbėti, nùburba (nubùrba), ėjo 1. intr. su triukšmu nukristi, nuvirsti, nulėkti; nuvažiuoti: Eini jau kaip bitelė, žiūrėk, nuo liepto nenuburbėk Užp. Va tai tau, vaikas nuo suolo nuburbėjo Km. | Nuburbėjo stačia galva nuo dangčio Ob.… … Dictionary of the Lithuanian Language
paburbėti — 1 paburbėti, pàburba (pabùrba), ėjo intr. paniurnėti, pabambėti: Burbėti jis pàburba, bet nieko nedaro Rm. burbėti; atburbėti; įburbėti; išburbėti; nuburbėti; paburbėti; praburbėti; priburbėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
praburbėti — 1 praburbėti, pràburba (prabùrba), ėjo 1. tr. neaiškiai pasakyti, pramurmėti: Jis praburbėjo kažin kokį padėkojimą V.Myk Put. 2. intr. su triukšmu pravažiuoti: Praburbėjo pro šalį svotai Ds. burbėti; atburbėti; įburbėti; išburbėti … Dictionary of the Lithuanian Language
priburbėti — 1 priburbėti, prìburba (pribùrba), ėjo intr. 1. su triukšmu pribyrėti, prieiti, prilįsti, pribėgti: Perplyšo maišas, ir pilna žemė bulbų priburbėjo Kp. Priburbėjo pilnas sklepas vandenio Kp. Lig tik atadarau klojimą, tuoj vištų prìburba Kp. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
